- kunkulys
- kunkulỹs sm. (3b) žr. kunkulas:
1. Ms, Slnt, Als, Tv Vanduo verda kuñkuliu Skd. Verda su kuñkuliu KlvrŽ. ^ Matai, kad varinis jau kuñkulį meta (verda) Vvr. Didelis katilas didelį kuñkulį meta Šts. Kunkulį antmetė (užvirė), tujau ir įpylė vaikams putros Plt.
2. Naras … žimnastį randa, po kunkulį nardydams JD219.
◊ širdìs eĩna kunkuliaĩs verčia vemti: Prieisi valgyti, širdis eis kunkuliais Plt.širdìs vérda kuñkuliu ima pyktis: Širdìs kuñkuliu vérda, matant, kad benga paskutinį rublį par gerklę parleisti Vkš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
